Viename dubenėlyje granulės, kitame – drėgnas maistas, o kartais abu kartu. Mišrus šėrimas gali būti patogus būdas pasiūlyti skirtingą tekstūrą, padidinti su maistu gaunamo vandens kiekį ar pagerinti ėdamumą.
Tačiau pats dviejų formatų derinimas raciono nesubalansuoja. Svarbu, kokios paskirties produktai pasirinkti, kiek energijos šuo gauna per visą parą ir ar skanėstai netampa nematoma trečiąja porcija.
Prieš maišant – dvi etiketės
Pirmiausia patikrinkite, ar abu produktai yra visaverčiai ir skirti tam pačiam šuns gyvenimo etapui. Visavertis pašaras sukurtas kaip pagrindinis maistas, o papildomas tinka tik kaip priedas prie raciono.
Jei konservų etiketėje nurodyta, kad tai papildomas pašaras, jis negali visiškai pakeisti sauso pašaro dienos porcijos.
Kai pagrindas yra sausas maistas šunims, pravartu pasižymėti jo energinę vertę ir gamintojo rekomenduojamą normą. Tą patį padarykite su drėgnu produktu.
Sausas šunų maistas ir drėgna porcija nėra tiesiogiai palyginami vien pagal gramus: šimte gramų granulių ir tokiame pačiame kiekyje konservų paprastai būna nevienodai vandens bei energijos.
Todėl pusė sausos normos ir pusė skardinės konservų nebūtinai sudaro pusę vieno ir pusę kito raciono.
Kodėl šeimininkai renkasi mišrų šėrimą?
- Tekstūra ir ėdamumas: vienam šuniui patinka traški ir kieta tekstūra, kitam – drėgnas maistas padeda noriau suėsti porciją. Didesnis vandens kiekis maiste gali būti naudingas bendram skysčių suvartojimui, nors dubenėlis šviežio vandens vis tiek turi būti nuolat prieinamas.
- Patogumas kasdienybėje: mišrus modelis taip pat leidžia vieną formatą naudoti namuose, o granulių dalį – dresuojant, jei jos įskaičiuojamos į dienos normą.
- Ne visiems būtina: tai nėra privalomas ar visiems tinkamas pasirinkimas. Jeigu šuo gerai jaučiasi ėsdamas vieną visavertį pašarą, nereikia jo maišyti vien dėl įvairovės.
- Kada tartis su veterinaru: jei gyvūnas turi diagnozuotą ligą, dažnai vemia, viduriuoja, liesėja ar priauga svorio, pirmiau racioną aptarkite su veterinaru. Tokioje situacijoje kasdienis šunų maistas vertinamas iš naujo kartu su veterinaru, o kitu atveju gali prireikti ir specialios paskirties raciono.
Trijų žingsnių dubenėlio matematika
- Nustatykite visos paros orientyrą: šėrimo lentelė ant pakuotės yra pradinis, o ne galutinis atsakymas. Tikras poreikis priklauso nuo gyvūno būklės, amžiaus, kastracijos, aktyvumo, aplinkos ir sveikatos. Veterinarijos specialistas gali padėti įvertinti būklę ir įmitimą bei nustatyti dienos energijos tikslą. Porcija vėliau koreguojama pagal svorio kryptį, o ne pagal tai, kaip įtikinamai šuo žiūri į virtuvę.
- Pasirinkite pastovų santykį: nuspręskite, kokią dienos racioni dalį sudarys sausas, o kokią – drėgnas pašaras. Tuomet pagal abiejų produktų energinę vertę apskaičiuojami gramai. Jei etiketėje pateikta informacija neaiški, verta kreiptis į gamintoją ar veterinarijos specialistą. Virtuvinės svarstyklės čia patikimesnės už puodelį ar porciją iš akies. Pasirinktą santykį kurį laiką išlaikykite. Jei kasdien pilsite vis kitokį konservų kiekį, bus sunku suprasti, kiek šuo iš tiesų gauna ir kodėl keičiasi jo svoris ar išmatos.
- Suskaičiuokite tai, kas nepatenka į dubenėlį: dresūros kąsneliai, kramtalai, maisto gabalėliai nuo stalo ir kąsniai, kuriuose paslepiami papildai, taip pat turi energijos ir kalorijų. Patogu dalį dienos granulių ryte atsidėti į atskirą dėžutę ir naudoti apdovanojimams. Taip dienos pabaigoje nelieka nematomų kalorijų. Jei naudojami papildai šunims, jie pasirenkami pagal konkretų poreikį su veterinaru, o ne tam, kad kompensuotų netinkamai sudarytą racioną.
Maišyti dubenėlyje ar patiekti atskirai?
Mitybos požiūriu svarbiausia visos paros balansas. Vieni šeimininkai granules ir konservus patiekia kartu, kiti skiria rytinį bei vakarinį šėrimą. Atskiras patiekimas gali padėti suprasti, kurio produkto šuo atsisako.
Maišymas tinka, jei taip gyvūnas noriau ėda ir maistas dubenėlyje neužsibūna.
Drėgnas pašaras kambario temperatūroje genda greičiau, todėl nesuėstą dalį pašalinkite pagal gamintojo nurodymus. Atidarytą pakuotę laikykite taip, kaip nurodyta etiketėje ir kaskart naudokite švarius indus.
Mišrus maitinimas nekeičia bendrų higienos taisyklių: dubenėlį reikia reguliariai plauti.
Jei renkatės drėgną raciono dalį, konservai šunims taip pat turi būti vertinami pagal visavertiškumą ir energinę vertę. Sąvoka konservai šunims apima labai skirtingus produktus – nuo pagrindinio pašaro iki papildomo gardėsio. Pakuotės dydis taip pat nėra automatiškai vienos dienos ar vieno šėrimo porcija.
Vienodas planas darbo dieną ir savaitgalį
Mišrus racionas lengviausiai valdomas, kai namuose sutarta viena tvarka. Ant šaldytuvo galima laikyti trumpą lentelę: kiek gramų sauso ir kiek drėgno maisto skiriama ryte bei vakare, o kokia dalis paliekama dresūrai.
Tai apsaugo nuo dvigubo pašėrimo, kai šeimos nariai nežino, kas jau pripildė dubenėlį.
Kelionei porcijas patogu pasverti iš anksto, o drėgną maistą gabenti tik laikantis jo laikymo sąlygų. Pasikeitusi dienotvarkė neturi tapti priežastimi staiga dvigubinti konservų ar bandyti naują produktą. Pažįstamas maitinimo ritmas ypač pravartus šuniui, kurio virškinimas jautresnis.
Dažniausios klaidos matomos ne iš karto
- Visa granulių porcija paliekama: pirmoji dažna klaida – prie visos granulių porcijos kasdien pridėti konservų, bet nesumažinti sauso pašaro. Svoris gali kilti pamažu, todėl pokytis pastebimas tik po kelių mėnesių.
- Per dažnai keičiami produktai: antroji – dažnai kaitalioti skonius ir gamintojus. Jautresnio šuns virškinimas gali sureaguoti, o šeimininkas nebeatskiris, kuris pakeitimas turėjo įtakos.
- Pasitikima vien ingredientų sąrašu: trečioji klaida – vertinti balansą pagal ingredientų sąrašo grožį, bet nepaisyti produkto paskirties ir visavertiškumo.
- Iš maisto tikimasi burnos higienos: ketvirtoji – tikėtis, kad sauso pašaro granulės savaime išvalys dantis. Kasdienė burnos higiena planuojama atskirai su veterinarijos specialistu, o įprastas maistas dantų apnašų kontrolės nepakeičia.
Kaip suprasti, ar pasirinktas modelis tinka
Ar pasirinktas santykis tinkamas, geriausiai parodo per kelias savaites stebimi svorio ir kūno būklės pokyčiai, tad šiuos rodiklius vertinkite panašiomis sąlygomis. Kartu stebėkite apetitą, išmatų konsistenciją, dujų kaupimąsi, odą ir bendrą aktyvumą.
Viena diena, kai išmatos minkštesnės, dar neleidžia daryti išvadų, tačiau pasikartojantis pokytis vertas dėmesio.
Naują produktą įveskite palaipsniui, nebent veterinaras nurodė kitaip. Ryškūs ar pasikartojantys virškinimo sutrikimai ir blogėjanti bendra savijauta yra priežastis mišraus šėrimo bandymą sustabdyti bei kreiptis į veterinarą. Geras mišrus racionas nėra sudėtingas receptas. Tai du aiškios paskirties produktai, tiksliai apskaičiuotas bendras kiekis ir nuoseklus dėmesys tam, kaip jaučiasi konkretus šuo.
